Lenkijos viduramžių pilys puikiai liudija bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Vytauto Didžiojo valdymo istoriją. Šios tvirtovės – Drohiczyn pilis, Mielniko pilis ir Bielsko Palenkės pilis – atspindi jo, kaip valdovo ir vizionieriaus, įtaką.

Įsikūręs ant Pilies kalno palei Bugo upę, Drohičino pilis buvo gyvybiškai svarbus gynybinis ir administracinis centras. Valdant Vytautui, medinė tvirtovė buvo paversta akmeniniais bokštais ir įtvirtinimais, sukuriant pagrindinę regiono valdymo rezidenciją. Vietos legenda teigia, kad Vytautas taip mylėjo Drohičiną, kad po jo mirties liepė jį sudeginti, kad kiti jo nepaimtų. Šiandien konstrukcijų neliko, tačiau Pilies kalnas, suformuotas upės erozijos, yra istorinis paminklas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos pasienyje stovi pilis m. Mielnik buvo įtvirtintas prekybos centras ir karališkoji rezidencija. Vytautas įkūrė kompleksą su mediniais ir akmeniniais pastatais, tarp jų ir gotikine bažnyčia. Bėgant metams jame šeimininkavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai, o valdant karaliui Žygimantui Augustui peraugo į renesanso stiliaus dvarą. Deja, gaisrai ir karai paliko tik jos sienų fragmentus ir bažnyčios griuvėsius, nors kalva tebėra brangi turistų vieta.

Iš pradžių buvo medinė rusėnų tvirtovė, Palenkės Bielskas tapo administraciniu centru valdant Vytautui, kuris pastatė medinį dvarą, vėliau pavadintą Vytauto pilimi. Iki XV a. iškilo Palenkės Bielsko pilis tarnavo kaip Lietuvos ir Lenkijos valdovų rekolekcijos. Gaisrai ir karai galiausiai ištrynė pilies pėdsakus. Šiandien Pilies kalnas, dabar išlygintas parkas, siūlo subtilius priminimus apie savo istoriją.

Užfiksuodami šias pilis naudodami pažangią 3D technologiją, Volynės fondas ir jo partneriai iš Balstogės universitetas (Lenkija), Švietimo tyrimų ir inovacijų institutas (Lietuva) ir IED (Graikija) užtikrina, kad jų istorijos ir reikšmė būtų apsaugota, sujungiant praeitį ir dabartį ateities kartoms.