lt
enpluk
Пояс Вітовта - Транснаціональний туристичний маршрут, що об’єднує замки та інші історико-культурні об'єкти в Україні, Литві та Польщі

Vytauto bokštas

Ukraina

Nacionalinis architektūros paminklas

Geolokacija

Google Maps nuoroda

Adresas

Vesele kaimas, Beryslavo rajonas, Chersono sritis, 74344

Papildoma informacija

Vikipedijos nuoroda

Sketchfab

3D modelio tiesioginė nuoroda

Apie Vytauto bokštą

Bokštas pastatytas XIV a. pabaigoje, kai dabartinės Ukrainos pietvakarinę dalį valdė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Dešiniajame Dniepro upės krante ėjo pasienio linija, o muitinės postas buvo įrengtas dabar jau paskendusioje Tavano saloje. Netoliese į dangų kilo sargybos bokštas, iš kurio buvo stebima pietinė salos dalis.

Dažnai šaltiniai nurodo XIV a. pabaigos-XV a. pradžios bokšto pastatymo datą. Tiksliausią datą nurodo Zaporožės tyrinėtojas Ju. Vilinovas, kuris konkrečiai nurodo, kad 1396 m., mirus Kijeve jo paskirtajam Ivanui Golšanskiui, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ten įtaisė „pamaldų riterį“ ir pavedė jam pastatyti pilis ir bokštus (iš viso tris) prie Tavano perėjos.

Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose minimas Vytauto bokštas (Vytauto muitinė). 1421 m. Juodosios jūros kraštuose buvęs keliautojas Guillebert de Lannoy liudijo, kad žemutinio Dniepro gyventojai pripažino Vytauto valdžią. Dniepro krantinėje ties Tavano sala išliko toponimai „Vytauto muitinė“ ir „Vytauto bokštas“.

XVI a. vidurio Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sekretoriaus ir Lietuvos diplomato Michalono Litvino traktate „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ Vytauto bokštas greičiausiai minimas kaip muitinės postas ir teigiama, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio mokesčių rinkėjas (publicanus) čia sustodavo rinkti mokesčių.

Keturių aukštų bokštas stovi ant tvirto monolitinio pamato, pastatyto ant uolėto dešiniojo kranto pagrindo. Akmeninis bokšto mūras pagamintas iš vietoje išgauto kalkakmenio. Vytauto bokštas architektūriškai panašus į Baltarusijos Bresto srities Kameneco miestelio Baltąjį bokštą ir Gedimino bokštą Vilniuje.

Remdamiesi turimais duomenimis, istorikai teigia, kad tvirtovė buvo sienos- bokšto formos (visai įmanoma, kad tvirtovę iš skirtingų pusių supo keli bokštai). Specialistai mano, kad Vytauto bokštas buvo ne atskiras statinys, o didelio viduramžių architektūrinio komplekso, pastatyto prie Tavano perėjos, dalis.

XIX a. pabaigoje Vytauto bokštas buvo kunigaikščio Trubeckojaus dvaro Kozatske dalis ir buvo paverstas vandens ir apžvalgos bokštu. XIX a. aštuntajame dešimtmetyje buvo pristatytas ketvirtas aukštas su smailėjančiais pseudogotikinio stiliaus langais.

2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vytauto bokštas, kaip ir Tyagyno tvirtovė, buvo okupuotas. Pasitraukus Rusijos pajėgoms, jis tebėra aktyvių karo veiksmų, įskaitant aviacijos, raketų ir artilerijos smūgius, zonoje, keliančioje didelį pavojų šių istorinių objektų išsaugojimui.

Vytauto bokštą reikia restauruoti, jis turi valstybinio architektūros paminklo statusą.

Papildoma informacija: Vesele kaimas, Beryslavo rajonas, Chersono sritis, 74344.

Šis modelis, nors ir pagrįstas turimais tyrimais, gali apimti kūrybinės interpretacijos elementus, kai duomenys buvo riboti, atspindintys to meto istorinius ir architektūrinius standartus.

  1. Beletska O., The Name of the Grand Duke of Lithuania Vytautas in the Names of the Northern Black Sea Region in the 16th–18th Centuries, „Lietuvos istorijos studijos” 42, (2018);
  2. Zharkikh, M., Push to the South; Three Years of Vytautas’s Policy (1397–1399), (2017). [Electronic resource]. Access mode: http://www.mzharkikh.name/uk/History/Monigraphs/Essayes/PushOnSouth.html;
  3. Zherebtsova L. Structure of the Customs System of the Grand Duchy of Lithuania in the Late 15th – Mid-17th Centuries / L. Zherebtsova // Ukraina Lithuanica: Studies on the History of the Grand Duchy of Lithuania. – Kyiv: Institute of History of Ukraine, (2009);
  4. Kravchuk, B.V. Vytautas’s Tower: Spectrum of Scientific Views on Origin and Purpose / B.V. Kravchuk // Southern Archive (Historical Sciences): Collection of Scientific Papers / Chief Editor S. Vodotyka. Issue 42. (2023);
  5. Nedilko A.H. Vytautas’s Customs – A Monument of the Early 15th Century: Issues of Localization and Current State // Past and Present: Kherson Region. Tavria. Kakhovka (September 16–17, 2016): Collection of Materials of the All-Ukrainian Scientific and Practical Local History Conference / Compiled by M.V. Honchar. – Kakhovka – Kherson: Hileya, (2016);
  6. Nikonienko D.D., Radchenko S.B., Volkov A.V., 2017. Vytautas’s Tower According to Modern Photogrammetric Studies. Archaeology, 4 (2017);
  7. Ratner I. Archaeological Monuments of the Beryslav District // Essays on the History of Beryslav Region: Issue 3. – Kherson – Beryslav: Prosvita, (2001).
keyboard_arrow_up