Apie Merkinės pilį
Merkinė įsikūrusi Nemuno ir Merkio santakoje, ilgus amžius buvo strateginis, kultūrinis krašto centras. Vidurmažiais Merkinės pilis buvo integrali ir viena svarbiausių Nemuno gynybos linijoje kovose su Vokiečių ordinu. Pati pilis ne kartą minima kryžiuočių kelių aprašymuose, Vygando kronikoje. Merkinės pilis vaidino ne tik svarbų gynybinį vaidmenį. Ji buvo ir lietuvių puolimų į Ordino teritoriją bei atsitraukimo bazė. Galiausiai, iki pat Melno taikos 1422 m., tai buvo vienas iš pagrindinių vakarinių Lietuvos valstybės paribio centrų. 1387 m. Jogailos privilegijoje Skirgailai tarp Trakų kunigaikštystės pilių Merkinė vadinama pilimi su valščiumi. 1391 m. Jogailos dokumente rašoma, kad be Skirgailos sutikimo, kuris tuo metu valdė Lietuvą, niekam nebus duodamos valdyti Vilniaus, Gardino, Vitebsko ir Merkinės pilys. Tai rodo neabejotiną Merkinės pilies svarbą valstybės sąrangoje, net ir kitų prie Nemuno buvusių pilių kontekste. Merkinė viduramžiais ir vėlesniais amžiais sulaukdavo dažnų Lietuvos ir Lenkijos valdovų vizitų, nes pati vietovė buvo įsikūrusi ir ant vieno pagrindinių kelių iš Vilniaus į Vakarų Europą.
Pirmą kartą Merkinė tiesiogiai su Vytauto Didžiojo asmenybe siejama kalbant apie 1391 m. įvykius, kuomet vykstant kovoms tarp Vytauto ir Jogailos, Merkinės pilį užėmė Vytauto pajėgos. Rodydamas Ordino magistrui Konradui Valenrodui palankumą, Vytautas pasiuntė jam Merkinėje suimtus pilies įgulos narius lenkus ir rusėnus. Pats Vytautas Didysis Merkinėje lankėsi bent šešis kartus. Pačioje Merkinės pilyje Vytautas rašė laiškus Ordino magistrui, priimdavo užsienio pasiuntinius.
Kaip atrodė pati pilis duomenų nėra daug. Tai buvo medinė tvirtovė, kurią sudarė pagrindiniai du akcentai: ant piliakalnio stovėjusi pilis ir įtvirtinto papilio teritorijoje įsikūrusi valdovo karių, amatininkų gyvenviete, kurią apribojo Nemuno, Merkio ir Stangės upių slėniai.
Šiandien iš pilies nieko nebeliko, išskyrus ryškiai kraštovaizdyje iškylantį pilies kalną, kurio nemažą dalį dar XIX-XX a. sandūroje sunaikino Stangės upelio vandenys. Šiais laikais tai itin tursitų lankoma vieta, o nuo Merkinės piliakalnio atsiverianti Nemuno ir Merkio panorama laikoma vienu įstabiausių pietų Lietuvos kraštovaidžio perlų. Šaindien šioje vietoje ekskursijas vykdo ir radinius iš buvusios pilies eksponuoja Merkinės krašto muziejus, kuris yra įsikūręs miestelio centrinėje aikštėje, buvusios rotušės vietoje.
Muziejaus adresas: S. Dariaus ir S. Girėno a. 1, tel. +37061652907